lieti

1 líeti, -ja (liẽna [K], lẽja), -jo (lė́jo K.Būg) 1. tr., intr. SD131, R, K pilti (skystį): Líek lauk tą vandenį! Skr. Žiūrėk, pieną líeji! Ar. Viršų kamino teuždenga su šlapiu maišu ir vis ant to maišo v[a]ndenį teleja S.Dauk. Lejù srutas an obelų Pp. Ir turi ant jos lieti aliejų BB3Moz2,1. Bet jauną vyną reikia liet naujuosna sūduosna Ch1Luk5,38. Su vandeniu liek, ir nubėgs sniegas J. Būriai semia vandenį ir lieja (būriais, tarpais vis lyja ir lyja) Plv. Lẽja kaip ledu Slnt. | Tuo iš visų septynių galvų pradė[jo] liet an jo ugnia (ps.) Brt. | prk.: Ėmė liete lieti pagyras . Tepradžiunga vargo žmonės, – lieja skausmą dainose! B.Sruog. Aš savo dvasę liesiu ant tavo vaikų brš. ^ Kur geria, te lẽja Ds. 2. tr. Kt laistyti, drėkinti: Šiandien reiks lieti runkelius, bo labai karšta Žž. Sesuo lẽja daržą Als. Lejù [daržus], ką darysi: nenoru be daržų palikti Užv. Liejau rūtą, liejau mėtą, liejau lelijėlę (d.) Nm. Ne už piningus liejo mindą, bet atsilietinai Brs. ^ Vienas liejo, antras gėrė, trečias augo (lietus, žemė ir žolė) LTR(Lbv).šlakstyti: Bėda siratėlei ant svieto gyventi, pilni jos takeliai ašarėlių lieti (d.) Skr. Ašaromis skruostus savus liejo KN268. | refl.: Vėl prakaitu liejas (apsilieja) artojaus kakta . 3. tr. gesinti pilant vandenį: Vanduo nėjo ugnies lieti, vilkas nėjo ožkos pjauti J.Jabl. Eina vanduo ugnį líeti JD82. Sausas, nelíetas anglis reik laikyti prosuo Šts. 4. refl. gausiai tekėti; plaukti srove: Iškilmingas istorinis momentas: Nemuno vanduo liejasi į naująją vagą sp. Ir liesis tos ašaros, kris nekaltieji, kol žus ir eis niekais po visur išsklaidyta jų galia J.Bil. Lẽjas ašaros visiem iš linksmybės BM95. Prakaitas liejosi jo veidu . Per pirštus čiurkšlėmis liejosi kraujas J.Marc. Kad krau[ja]s be reikalo nelietumias M.Valanč. ^ Du šuniu rejas, balti kraujai lẽjas (girnos ir miltai) Kv. | prk.: Taku liejosi žmonių, galvijų, vežimų ir geležies srautai . Štai ėmė į tvartą lietis ryto šviesa P.Cvir. Iš jo burnos be perstojo liejosi sąmojis, sukeldamas nuoširdų kvatojimąsi pirkėjų būryje ir priviliodamas praeivius J.Avyž. Kažkoks naujas, aštrus ir blaivus jausmas liejosi Nikalojaus krūtinėn . 5. refl. per viršų tekėti, išeiti iš vagos: Kad upės lẽjas iš miegų (vagų), atsodos paliekta Šts. Drumstas upeliukas šniokštė, liedamasis iš lėkštų krantų J.Dov. | prk.: Ruduo liejos gėrybėmis . 6. tr. daryti, kad tekėtų, versti tekėti: Bailė ir markatnumas lẽja ašaras iš akių Aniutės BM90. Kraujo ižg naujo nelieja ižg kūno savo DP140. Kraują jų leja SE173. Tu skaitai ir ašaras, mano varge liejamas brš. 7. tr. prk. skleisti: Saulelė anksti kyla iš anapus miškų, liedama pirma savęs ant žaros raudoną šviesą Žem. Pirkioje šilta, lempa lieja ramią šviesą . | refl.: Nelygiu jūros paviršium liejosi mėnulio šviesa . Iš po jo pirštų liejosi šauni daina A.Vencl. Pušys tyliai ošia, per mišką liejasi jų amžina giesmė V.Mozūr. Liejasi dainos po kraštą . 8. tr., intr. smarkiai suduoti, mušti, kirsti, šerti: Kad líejau, tai líejau išdykėliui į kailį Grk. Kad liesiu keletą diržų, tai nereiks vagišiauti Pžrl. Nusišvilpė kažkas krūmūse, o aš tik lejù arkliams! Šts. Líeti su botagu J. Kad ne tas žmogus, tai [nuo chuliganų] būt gauta líeti Srd. Aš tau kad líesiu už ilgą liežuvavimą! Všn. Galgi čia tau kas par kaunierių lẽja – kiek gali, tiek dirbk Ut. Vaikali, neožaukis – líeti gausi! Vvr. Tas vaikas lietinas, muštinas, duotinas Šv. 9. tr., intr. smarkiai ką daryti: Ausdavo, líedavo, net atsibosdavo man Ps. Kad leja žodį – kaip kirviu kerta Ds. Klausyk, kad lieja (tiksi) mano laikrodis, tai lieja Pn. 10. tr. pienu ar grietine balinti (sriubą): Viralą liek, kai tik pradės virti Trgn. Ar líejai batvinius? Skp. Ir inpylė močekelė nelietų batvinių, ir pastatė našlaiteliam tamsiai po lentyna (d.) Prng. | refl. tr.: Kuo gi liesies batvinius? Kp. 11. intr. paskalas leisti, apkalbėti: Lieja visi kaip varpu, kad anas su merga susidėjęs Trgn. 12. tr., intr. Lb, Ss dėti minkštus kiaušinius: Vištos pavasarį tik líeja líeja Alk. Gal labai riebios vištos, kad lẽja? Sdk. Mano visos vištos líeja Vdš. Višta kiaušinius lẽja, laisto Dsn. Žąsiai negalima suduot botagu – lieja kiaušinius LTR(Kzt). 13. tr. skleisti rašalą (apie popierių): Popierius lieja rašalą .
◊ ãšaras líeti verkti: Be reikalo lejì ãšaras – nebeprikelsi iš numirusių Ds. Nors ir ašaras liesi, jauna būt negalėsi LTR(Klvr). Pradėjo abudu iš džiaugsmo ašaras lieti S.Stan. Neverk, mergele, neliek ašarėlių JD1476. Siratėlė sėdėdama verkia, ašarėles liena (d.) Krč.
kraũją líeti kruviną kovą kovoti: Mūsų liaudis ne tam liejo kraują ilgų metų kovoje dėl laisvės, kad ji vėl leistų save pavergti A.Vencl. Už gyvenimą liejome kraują, pagyvensim kaip niekad gražiai .
[deviñtą] prãkaitą líeti sunkiai dirbti (prakaituojant): Kumetis visą savo amžių liejo prakaitą dėl juodos duonos kąsnelio sp. Dirbdamas prakaitą liejau J.Jabl. Aitvaru turtėjau, kol prakaitą liejau PPr27. Deviñtą prãkaitą líeja, o traktoriaus neužveda Tršk.
piktùmą [tul̃žį] líeti labai pykti, apmaudauti: [Policija] lieja savo piktumą, drasko namus, gąsdina vaikus, nėščias moteris V.Kudir.
\ lieti; antlieti; aplieti; atlieti; įlieti; išlieti; nulieti; palieti; perlieti; pielieti; pralieti; prilieti; sulieti; užlieti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • lieti — 2 liẽti, ja (lẽja, liena SD54), jo tr., lieti 1. daryti ką iš sulydyto metalo, vaško ar kito ko, formuoti: Varpą liẽti Kv. Atminkiat sau tus, kurie varį ar gelžį kala, tus, kurie varpus ar kitus daiktus leja S.Dauk. Iš ko lieji tą žiedą? Trg.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lieti — vksm. Liek vándenį ant žẽmės …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • Libiamo ne'lieti calici — (« Buvons dans les joyeux calices ») est le plus célèbre passage de l opéra La traviata de Giuseppe Verdi et un des airs les plus connus du compositeur. Ces lignes, écrites par le librettiste Francesco Maria Piave, constituent une… …   Wikipédia en Français

  • Libiamo ne' lieti calici — Buvons dans les joyeuses coupes Catherine Malfitano dans le Brindisi en 1980 à l Opéra national du Rhin. Libiamo ne lieti calici (« Buvons dans les joyeuses coupes ») ou le Brindisi, est un ensemble vocal célèbre de l opéra …   Wikipédia en Français

  • Libiamo ne' lieti calici — (Drinking Song) is the most famous duet from Verdi s La traviata , perhaps one of the most well known fragments of opera around the world, and an obligatory performance (as this opera itself) for any great tenor. The words were written by… …   Wikipedia

  • lietingas — lieti̇̀ngas, lieti̇̀nga bdv. Lieti̇̀ngas ruduõ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • lietinga — lieti̇̀ngas, lieti̇̀nga bdv. Lieti̇̀ngas ruduõ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • lietinis — lieti̇̀nis 2, lieti̇̀nė bdv. Lieti̇̀nė žvãkė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • lietinė — lieti̇̀nis 2, lieti̇̀nė bdv. Lieti̇̀nė žvãkė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • lietimas — lieti̇̀mas dkt. Ódos lieti̇̀mas naujãgimiui paprastai̇̃ sùkelia daũg reflèksų …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.